„Knygų gausinimui nėra galo“

Gali kilti klausimas, kaip amžininkai žiūrėjo į tokią gausybę daug lengviau įsigyjamų knygų, kurių dalis buvo labai pigios, spausdinimo ir švietimo centruose knyga turėjo tapti daug įprastesnis, dažniau matomas kasdienio gyvenimo objektas. Vienas iš galimų atsakymų į šį klausimą yra išspausdintas Sebastiano Branto satyrinėje alegorijoje „Das Narrenschiff“ (liet. „Kvailių laivas“). Pirmą kartą veikalas buvo išspausdintas 1494 metais. Po trejų metų – 1497 metais – jis buvo išverstas į lotynų kalbą pavadinimu „Stultifera navis“. 
Vienas šios knygos skyrius yra pavadintas „Apie knygų nenaudingumą“. Jame kvailys skundžiasi, kad turi daugybę knygučių, kurias retai skaito, o net ir perskaitęs nelabai ką supranta, bet saugo jas, pagarbiai laiko, nuvalo dulkes... Lotyniško knygos teksto frazė suteikė pavadinimą ir šiai parodai – „Faciendi libros plures non est finis“. Kaip sako kvailys, sunku peržvelgti visą atsiradusių knygų kiekį, rašančiųjų įvairovę, sunku visoje toje gausybėje atrasti tiesą, nes žmogų blaško knygų gausybė ir nėra galo knygų gausinimui.

Universitätsbibliothek Freiburg, Ink. E 4679
ISTC ib01081000, GW 05048  

Staats- und Stadtbibliothek Augsburg, 8° Ink 74 
ISTC ib01081400, GW 05045 

Universitätsbibliothek Basel, UBH Inc 761
ISTC ib01087000, GW 05055 

Bayerische Staatsbibliothek, 4 Inc.c.a. 1482 a 
ISTC ib01093000, GW 05063