Ypatingesni už kitus

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos inkunabulai

Kiekvienas inkunabulas yra unikalus, kiekvienas iš jų yra svarbus, kiekvienas yra suskaičiuotas. Tai ypač pasakytina apie bibliotekas, kurios savo XV a. spausdintas knygas skaičiuoja vienetais, dešimtimis ar šimtais. Tos bibliotekos, kurių kolekcijose jų yra keli ar keliolika tūkstančių, žinoma, paprastai kalba tik apie svarbiausius iš jų. Turbūt geriausiai suskaičiuota knyga yra jau minėta Johanneso Gutenbergo „42 eilučių Biblija“. Ją turinčios institucijos džiaugiasi ne tik visiškai gerais ar defektiniais egzemplioriais, bet ir atskirais lapais ar net jų ketvirčiais. Vrublevskių bibliotekoje saugomi 67 inkunabulai (tiek jų buvo žinoma parodos rengimo metu), o čia bus paminėti kai kurie svarbesni iš jų, reikšmingi bibliotekai, svarbūs ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Seniausias Lietuvoje

Prieš kelerius metus identifikuotas paskutinis aligatas iš septynių veikalų konvoliuto. Kiti šeši buvo aprašyti jau seniai, bet nustatyti, kokiai knygai priklauso paskutiniai trys įrišti lapai, buvo sudėtinga, nes nebuvo veikalo pradžios, buvo sunku nuspėti, kiek lapų trūksta, be to, nebuvo kolofono. Atpažinti knygą padėjo užsienio bibliotekų skaitmeninės kolekcijos. Suradus skaitmeninę inkunabulo kopiją paaiškėjo ne tik tai, kad tai yra beveik visa knyga – trūksta vos vieno pirmojo Johanneso de Aragonia kalbų lapo, bet ir tai, kad tai buvo seniausia tuo metu žinoma Lietuvoje saugoma renkamais rašmenimis spausdinta knyga, išspausdinta 1471 m., po gruodžio 19 dienos.

LMAVB RSS I-25g
ISTC ia00939800, GW 02309 

 

Šios parodos rengimas buvo gera proga iš naujo peržiūrėti inkunabulus, patikrinti, ar neatsirado naujos informacijos apie juos. Juk šių knygų tyrimai nesibaigia, informacijos daugėja, tad kartais patikslinama knygos spausdinimo vieta ir data, jos leidėjas, kartais paaiškėja, kad paleotipas iš tikrųjų yra inkunabulas, kartais, deja, inkunabulas pripažįstamas paleotipu. Taip nutiko ir šį kartą. To paties ką tik minėto kovoliuto šeštasis aligatas – Bernardo Giustiniani kalba, pasakyta popiežiui Sikstui IV 1471 metų gruodžio 2 dieną, – buvo išspausdinta ne apie 1472 metus, kaip buvo manyta anksčiau, bet 1471 metais, po gruodžio 2 dienos. Kadangi Johanneso de Aragonia kalbos buvo išspausdintos tais pačiais metais po gruodžio 19 dienos, paaiškėjo, kad kalba prieš turkus už ją yra maždaug dviem savaitėmis senesnė. Tad ji šiuo metu ir yra laikytina seniausia Lietuvoje esančia spausdinta knyga. Bent jau kol kuri nors iš Lietuvos atminties institucijų neidentifikuos senesnio inkunabulo tarp savo turimų knygų arba tokio neįsigys. Daugiau apie šią knygą galima paskaityti Vrublevskių bibliotekos puslapyje esančiame pranešime „Senesnis už seniausią“. 

LMAVB RSS I-25f
ISTC ij00605800, GW M15532

 

Unikumai

Vrublevskių bibliotekoje saugomi net du unikumai – inkunabulai, kurių šiuo metu yra žinoma tik po vieną egzempliorių. Vienas iš jų – „Regulae cancellariae“ – yra įrištas į vienuolikos knygų konvoliutą. Šis popiežiaus Aleksandro VI dokumentas, kelis kartus atnaujintas ir papildytas, buvo daug kartų perleistas. Yra žinoma 20 jo laidų (1492–1499). Daugumos jų, gal dėl praktinės dokumento paskirties (dokumentas „susiskaitė“ ar tapo nebeaktualus ir buvo išmestas), išliko vos po vieną ar kelis egzempliorius. Vienas iš jų pateko ir į Vilnių.

LMAVB RSS I-12j
ISTC ia00379250, GW 00918 

 

Dar vienas unikumas buvo identifikuotas prieš kelerius metus. Tai yra vienas ankstyvųjų čekiškų teisės dokumentų – „Artikule snĕmovní z roku 1497“, išspausdintas 1497 metais. Šio nedidelio spaudinio atradimas buvo svarbus ir tuo, jog dar kartą paliudijo, kad net ir išnykusios knygos atsiranda – paskutinį kartą apie jos egzistavimą rašyta 1820 m. Varšuvoje išleistoje I. B. Rakowieckio knygoje „Prawda Ruska“. Po to beveik 200 metų ši knyga buvo laikyta dingusia. Šis vos 6 lapų dokumentas yra įrištas su 1500 metais išspausdintais „Zřízení zemské Vladislavské“. Apie šį konvoliutą ir jo istoriją daugiau galima sužinoti paskaičius unikumą atradusių D. Palačionytės ir V. Radvilienės straipsnį „Iš Prahos į Vilnių: dviejų inkunabulų keliu“. 

LMAVB RSS KJ5301 Jabl
GW M52125

 

„Naujausias“

Šios parodos rengimo metu Vrublevskių bibliotekoje buvo identifikuotas dar vienas inkunabulas – prancūzų teologo Petrus de Palude (apie 1275–1342) pamokslų rinkinys, išspausdintas Strasbūre 1497 metais. Tai jau antrasis tų pačių pamokslų inkunabulas, saugomas bibliotekoje. Anksčiau buvo žinomas išspausdintas tame pačiame Strasbūre 1484 metais (LMAVB RSS I-31, ISTC ip00520000, GW M41794). XV a. Petrus de Palude buvo populiarus, daug kartų spausdintas autorius. Jo gavėnios pamokslų knyga buvo perspausdinta 9 kartus, o „Sermones thesauri novi de tempore“ – net 22 kartus, iš kurių 17 kartų – Strasbūre (dviejų iš šių laidų egzempliorius turi ir Vrublevskių biblioteka). 

LMAVB RSS I-2
ISTC ip00527000, GW M41789