Spausdintos knygos kūdikystė

Inkunabulai kaip rankraštinės tradicijos tęsinys

Pirmąsias spausdintas knygas vadinti inkunabulais imta tik XVII a. Šiuo pavadinimu pabrėžiamas pirmųjų knygų „nebrandumas“, formos „netobulumas“, tai, kad labiau įprasta knygos išvaizda dar nėra susiformavusi (lot. „incunabula“ – vystyklai, lopšys), šie spaudiniai, nors ir „parašyti“ nauju būdu, vis dar laikosi rankraštinių knygų tradicijų. Yra sutarta šiuo žodžiu vadinti visas knygas, kurios buvo išspausdintos renkamais rašmenimis nuo tokio spausdinimo pradžios iki XV a. pabaigos – 1500 metų gruodžio 31 d. 

Yra kelios ypatybės, dėl kurių šios knygos ar bent dalis jų savo forma vis dar primena rankraštines. Pirmiausia čia nerasime mums įprasto antraštinio lapo. Knyga gali prasidėti sakiniu, nusakančiu pirmą veikalą, pirmą skyrių ar kitaip apibūdinančiu toliau spausdinamą tekstą.

Štai viename inkunabule buvęs knygos savininkas ranka užsirašė, kad tai yra augustijono tėvo Jacobus Philippus knyga „Supplementu[m] chronicaru[m]“. Pirmojo teksto puslapio pradžioje be šio rankraštinio komentaro skaitytojas tik perskaitytų, kad toliau yra išspausdinta šių kronikų lentelė – asmenvardžių, vietovardžių ir dalykų abėcėlinis sąrašas su nuorodomis, kur tekste apie tai bus rašoma, bet nerastų nieko apie autorių ar tai, kas, kada ir kur šią knygą išspausdino.

LMAVB RSS I-32
ISTC ij00211000, GW 14129

 

Šiek tiek išskirtu pirmuoju knygos teksto sakiniu gali būti nurodytas jos autorius, veikalo pavadinimas, bet tai paprastai daroma aprašomuoju stiliumi. Čia pateiktu atveju ne parašoma, kad tai yra šv. Euzebijaus laiškas apie šv. Jeronimo mirtį, bet trumpai apibūdinamas ir pats autorius, ir šv. Jeronimas, taip pat nurodoma, kad tai yra laiško apie šventojo mirtį pradžia.

LMAVB RSS I-12c
ISTC ih00244000, GW 09453 

 

Pradžia to, kas vėliau virs antraštiniu lapu, galima laikyti pirmajame puslapyje užrašytą veikalo pavadinimą ir autorių.

LMAVB RSS I-12b
ISTC ia00310000, GW 00731

 

Spausdinant prabangesnius, iliustruotus veikalus, pavadinimas galėjo būti įkomponuojamas į pirmąjį puslapį puošiantį raižinį.

LMAVB RSS I-16
ISTC ic00488000, GW 04963

 

Kartais į pirmąjį – būsimą antraštinį – puslapį sudedama ir dar daugiau informacijos. Alberto Didžiojo „Logikos“ pirmajame puslapyje galime perskaityti ne tik kokios knygos sudaro veikalą, bet ir savotišką knygos reklamą – spaustuvininkų kreipimąsi į skaitytoją, kuriame aprašoma ir veikalo svarba, ir giriamas pats spaudinys. Šiame tekste randami ir trečiuoju asmeniu įvardyti leidėjai, ir data, kada šis kreipimasis buvo išspausdintas.

LMAVB RSS I-26a 
ISTC ia00270000, GW 00677

 

Kaip matyti iš pateiktų pavyzdžių, knygos pradžioje spausdinama informacija įvairuoja, dažnai jos yra labai nedaug, kartais ir iš viso nėra. Čia spaustuvininkai vis dar sekė viduramžių knygų perrašinėtojų pavyzdžiu, kur irgi dažnu atveju išsiskirianti knygos antraštė neegzistavo. 
Pagrindinė informacija apie veikalą – autorius, veikalo pavadinimas, jo spaustuvininkas, išleidimo vieta ir data – yra spausdinama ne veikalo pradžioje, o laisva aprašymo forma vienu ar keliais sakiniais nusakoma knygos pabaigoje – kolofone. Šis tekstas nėra nusistovėjęs, tad informacijos gali būti pateikta daugiau ar mažiau, kartais šių duomenų ir visai nėra. 
Bazelio spaustuvininkas Nicolaus Keßleris kolofone ne tik nurodė knygos pavadinimą („Regimen sanitatis“) ir jos autorių (Magninus Mediolanensis), bet dar ir pasidžiaugė, kad darbas buvo baigtas sėkmingai. 

LMAVB RSS I-12a
ISTC im00054000, GW M19890

 

Alberto Didžiojo „Secreta mulierum et virorum“ pradžioje nėra jokios informacijos apie leidėją. Pabaigoje skaitytojas randa tik lakonišką frazę „Laus Deo“ (liet. „Dievui šlovė“). Visgi tai irgi yra daugiau nei kai kuriuose kituose inkunabuluose, kur knyga prasideda tekstu ir juo pasibaigia, jokių leidėjo ženklų ten iš viso neaptinkama.

LMAVB RSS I-12b
ISTC ia00310000, GW 00731 

 

Pats metų apibūdinimas knygose taip pat įvairuoja. Įprastą „anno Domini“ (Viešpaties metais) dažnai keičia įvairūs kiti tą pačią ar panašią reikšmę turintys išsireiškimai: „anno a Nativitate Domini“ (nuo Viešpaties gimimo; beje, tai reiškia, kad metai prasideda ne sausio 1, bet gruodžio 25), „anno humane salutis“ (žmogaus išganymo metai) ar tiesiog „anno salutis“ (išganymo metais). Patikslinant metus, gali būti nurodomi ir kiti laiką apibūdinantys įvykiai ar asmenys. Venecijos spaustuvininkas Bernardinus Rizus, pavyzdžiui, nurodė, kad knygos spausdinimo metu Veneciją valdė kunigaikštis Augustinus Bardaricus.

LMAVB RSS I-32
ISTC ij00211000, GW 14129

 

Kaip papildoma informacija gali būti nurodymas, kad dokumentas parašytas ir išspausdintas trečiaisiais popiežiaus Aleksandro VI popiežiavimo metais. 

LMAVB RSS I-12j
ISTC ia00379250, GW 00918

 

Įvairavo ir tikslios datos užrašymo būdai. XV a. buvo įprasta rašyti ne tik mėnesį ir dieną, bet ir paminėti liturgines šventes. Vienas iš tokių pavyzdžių – evangelijos ir apaštalų laiškai su glosomis, išspausdinti 1491 m. šeštadienį po šv. Baltramiejaus šventės. Tais metais minimas šeštadienis buvo rugpjūčio 27 diena. 

LMAVB RSS I-15
ISTC ie00084780, GW M34139

 

Toks datos užrašymas svarbus ne tik dėl to, kad labai aiškiai parodo, kaip XV a. buvo skaičiuojamas laikas, bet ir atkreipia dėmesį į tai, kad knygoje esanti neva tiksli data nebūtinai yra tiksli. Esama inkunabulų, kuriuose nurodyta, kad jie buvo išspausdinti bažnytinių švenčių metu, pavyzdžiui, rugpjūčio 15 – Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventės dieną, arba per Kalėdas – Jėzaus Kristaus gimimo iškilmę. Be abejo, šiomis dienomis spaustuvininkai tikrai nedirbo, tad arba jie tikėdavosi iki tos dienos užbaigti darbą, arba savotiškai dedikuodavo knygą netrukus būsiančiai arba neseniai buvusiai iškilmei. Tikėtina, kad ir kitos nurodytos datos galėjo būti ne visai tikslios. Juk net jeigu neįtikėtino sutapimo dėka Niurnbergo spaustuvininkas Georgius Stuchsas tikrai baigė spausdinti Johanneso de Werdena pamokslų rinkinį „Sermones „Dormi secure“ de sanctis“ „in vigilia o[mn]i[u]m sanctoru[m]“ – Visų Šventųjų dienos išvakarėse, Mergelės Marijos ėmimo į dangų iškilmę ar Kalėdų dieną XV a. spaustuvininkai šventė.

LMAVB RSS I-27
ISTC ij00462500, GW M14948