Spaudos pradžia

Inkunabulai kaip rankraštinės tradicijos tęsinys

XVI a. Europoje buvo susidariusios visos prielaidos, kad galėtų atsirasti ir išplisti spauda renkamais rašmenimis. Jau XIV a. medžio raižiniai buvo spaudžiami ant audinio. Italų dailininkas Cennino d‘Andrea Cennini (apie 1360 – prieš 1427) savo garsiajame veikale „Il libro dell‘arte“ aprašė, kaip iš riešuto, kriaušės ar kito kieto medžio pagaminti spaudus, kuriais būtų galima puošti liną, iš kurio vėliau būtų siuvami rūbai vaikams. Vyresniems juos siuvo iš brangesnių audinių, kurių raštas jau būdavo išaudžiamas.
XV a. medžio ir vario graviūros buvo naudojamos spausti ne tik piešinius. Greta piešinių išraižius raides, buvo galima atspausti visą lapą ir taip – vadinamuoju ksilografijos būdu –greičiau pagaminti pageidaujamą knygų skaičių. 

BnF, RLR, Xylo-4 
Šaltinis: gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France

Greta tokių raižytų knygų buvo daromos ir pusiau spausdintos – chiroksilografijos būdu sukurtos. Jose piešiniai būdavo įspaudžiami, o tekstas užrašomas ranka. 

BnF, RLR, Xylo-31  
Šaltinis: gallica.bnf.fr / Bibliothèque nationale de France

Spaudos išplitimui svarbu buvo ir tai, kad Vakarų Europoje XV a. II p. jau veikė daugybė popieriaus malūnų, buvo ištobulinta šios ne tiek pigesnės, kiek labiau prieinamos rašomosios medžiagos gamyba. Europos pergamento gamintojai nebūtų suradę tokio kiekio galvijų ir paruošę tokio kiekio odų, kad jos patenkintų vis didėjančius spaustuvininkų poreikius.
Bet turbūt svarbiausia priežastis buvo susiformavęs nemažas skaitančių žmonių ratas bei knygų prekybos tinklas. Leideno (Nyderlandai) universiteto bibliotekoje išlikęs rankraštis liudija apie XV a. I p. egzistavusius rankraštinių knygų tiražus. 1437 m. datuojamas tekstas yra užsakymas skriptoriumo meistrui. Čia prašoma perrašyti 200 vienetų septynių atgailos psalmių, 200 vienetų Katono distichų flamų kalba ir 400 vienetų nedidelių maldaknygių. Prekyba knygomis mugėse tuo metu jau irgi nebuvo naujas dalykas. Yra žinoma, kad Frankfurto mugėse jomis prekiauta jau nuo XII a.

Renkamais spaudmenimis spausdinamų knygų istorijos pradžia paprastai siejama su Johanneso Gutenbergo išspausdinta 42 eilučių Biblija. Knyga buvo baigta spausdinti 1455–1456 metais. 42 eilučių Biblija ji buvo pavadinta dėl puslapyje esančių teksto eilučių skaičiaus. Išskirtini keli knygos lapai (šv. Jeronimo įvadas ir Pradžios knygos pradžia bei vienas I karalių knygos lapas), turintys tik po 40 eilučių. Jie vieninteliai buvo spausdinti dvispalve spauda: čia ne tik juodu rašalu išspausdintas visas tekstas, bet ir raudonos rubrikos. Kituose lapuose, kuriuose pavyko sutalpinti po 42 eilutes, rubrikos vėliau buvo įrašytos ranka, joms palikta tuščia vieta. Nėra tiksliai žinoma, kiek šios knygos egzempliorių buvo išspausdinta, minimi skaičiai – 158 arba 180. Beveik visas tiražas buvo išspausdintas ant popieriaus, bet apie 30 prabangesnių, tęsiant rankraštinių biblijų tradiciją, – ant pergamento. Mokslininkai yra suskaičiavę, kad vienai ant pergamento spausdintai Biblijai galėjo reikėti 170 veršiukų odų, 100 knygų būtų reikėję maždaug 15 000 galvijų bandos. Šie skaičiai gerai paaiškina, kodėl nepakako vien pradėti spausdinti renkamais rašmenimis, reikėjo dar ir ištobulinti popieriaus gamybą, kad būtų galima per trumpą laiką pradėti gaminti daugybę knygų.

Bayerische Staatsbibliothek, 2 Inc.s.a. 197-1 
ISTC ib00526000, GW 04201 

Visgi seniausia to paties Johanneso Gutenbergo išspausdinta knyga laikytinas vokiečių kalba parašytas politinis religinis eiliuotas pamfletas „Eyn manũg d' cristẽheit widd' die durkẽ“ (liet. „Perspėjimas krikščionims apie turkus“), datuojamas 1454 metų gruodžio mėn., tarp 6 ir 24 dienos. Juo kreipiamasi į Europos valdovus, kurie raginami ginti krikščionybę po to, kai turkų pajėgos, vadovaujamos sultono Mechmedo II, 1453 m. gegužės 29 d. užkariavo Konstantinopolį. Leidinį taip pat sudaro 1455 metų kalendorius, malda prašant pagalbos kovoje su turkais. Leidinio data nėra žinoma, bet ją galima gana tiksliai apskaičiuoti. Gruodžio mėnesiui skirtas tekstas baigiamas informacija iš Romos apie sėkmingus karo įvykius Turkijoje. Yra žinoma, kad Frankfurtą pranešimas apie tai pasiekė 1454 m. gruodžio 6 dieną. Kūrinys baigiamas sveikinimu Naujųjų 1455-ųjų metų proga, o jie pagal to meto kalendorių Maince prasidėdavo pirmąją Kalėdų dieną. Būtent šios dvi datos ir leidžia kelių savaičių tikslumu datuoti kalendoriaus išspausdinimo laiką.

Bayerische Staatsbibliothek, Rar. 1
ISTC it00503500, GW M19909