Kai skaitoma rankoje laikant plunksną
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos inkunabulai
Viena iš tyrėjus dominančių senųjų knygų ypatybių – marginalijos – buvusių savininkų skaitymo metu palikti įrašai, komentarai, pasižymėjimai, piešiniai. Žinomo žmogaus skaitymo pėdsakai gali būti papildomas raktas į jo pažinimą, leidžiantis daryti prielaidas, kodėl jis skaitė vieną ar kitą knygą, kas domino, kokioms mintims pritarė ar su kuo nesutiko. Anoniminio skaitytojo palikti ženklai leidžia bandyti spėlioti, kas buvo tas žmogus, kaip naudojo vieną ar kitą knygą. O štai įvairūs piešinukai kartais priverčia nusišypsoti, o kartais – spėlioti, ar „dailininką“ apėmė įkvėpimas, ar skaitomas tekstas buvo labai nuobodus.
Dauguma knygose paliktų skaitymo ženklų turi praktinę paskirtį. Vienas iš tokių pavyzdžių yra konvoliuto – kelių, keliolikos ar keliasdešimties kartu surištų knygų – turinys, surašytas priešlapyje. Knygos savininkui jis leido pasitikrinti, ar tikrai norimas veikalas yra konkrečiame konvoliute. Iš šiuo atveju matomo turinio sužinome, kad čia buvo trylika aligatų (kartu surištų knygų). Tiesa, šiuo metu jų belikę vienuolika. Per daugiau nei penkis knygos gyvavimo šimtmečius pora čia buvusių veikalų dingo, beliko tik jų pavadinimai, leidžiantys bandyti spėlioti, kokių knygų trūksta.
Dažnas inkunabulas jo savininkui buvo darbinė knyga. Skaitytojai knygos paraštėse rašėsi raktinius žodžius, padedančius greičiau surasti norimą vietą, komentarus, vertimus, kitą aktualią informaciją.
LMAVB RSS I-21
ISTC ip00650000, GW 12257
Vieni komentarai būdavo labai trumpi, vieno ar kelių žodžių ilgumo, kitose vietose randame įrašytas ištisas pastraipas.
LMAVB RSS I-20
ISTC ib00580500, GW 04256
Knygos vietos, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, dažnai būdavo žymimos nupiešta rankute su į svarbią mintį ištiestu rodomuoju pirštu arba raidėmis „NB“ (lot. „nota bene“ – įsidėmėk gerai). Tokios raidės labai įvairavo: skyrėsi jų dydis, grožis. Vienos, tikėtina, buvo greitai pažymėtos, kitoms skaitytojas skyrė daug daugiau dėmesio, jas nupiešė kruopščiau (o gal tiesiog buvo gabesnis, gražiau piešė).
LMAVB RSS I-20
ISTC ib00580500, GW 04256
Nežinomas konvoliuto I-25 savininkas arba labai nuobodžiavo skaitydamas knygą, arba tai darydamas pajuto dailininko įkvėpimą. Čia mes randame ne tik ekspresyviai nupieštų rankučių...
LMAVB RSS I-25d
ISTC ih00028000, GW 12240
... bet ir tekstą iliustruojančių piešinukų, kartais net ir labai tiesiogiai susijusių su greta išspausdintais sakiniais. Namas ir laivas yra nupiešti greta teksto, kuriame yra parašyta, kad laive yra vienas kapitonas, o name – vienas šeimininkas.
LMAVB RSS I-25b
ISTC ih00155000, GW M07949
Kitame to paties konvoliuto aligate tas pats skaitytojas-dailininkas nupiešė šv. Dominyką, įsteigusį Pamokslininkų (dominikonų) ordiną. Prielaidą, kad nupieštas vienuolis yra būtent šis šventasis, ir vėl leidžia daryti greta esantis tekstas.
LMAVB RSS I-25c
ISTC it00535000, GW M48271
Kietviršių vidinė pusė dažnai būna panaudojama proveniencijoms – įvairiems knygų nuosavybės ženklams, bet čia taip pat galima rasti ir piešinių, kaip čia matoma Dievo Motina su Kūdikiu.
LMAVB RSS I-5
ISTC in00089000, GW M26308
Įvairių marginalijų pavyzdžių inkunabuluose esama ir daugiau. Netikėtai atrasti net ir visai nereikšmingi papaišymai priverčia nusišypsoti, sukelia džiaugsmo šiuolaikiniams tokių knygų tyrėjams. Tad galima tik džiaugtis, kad, panašu, XV–XVI a. skaitytojų niekas nebarė už tai, kad jie jas braukė, į jas paišė.