• Email
• Get embed code

Indoeuropiečių kilmės teorija

Nuo 1956 m. M. Gimbutienė pradeda pirmuosius žingsnius, tirdama indoeuropiečių kilmės, o kartu ir baltų kilmės problemas. Tarptautiniame etnologijos ir etnografijos kongrese Filadelfijoje ji paskelbia, kad Vidurio ir Pietryčių Europos kultūros augimą ir klestėjimą sustabdė gyvulių augintojų, raitelių kultūros, atėjusios iš Eurazijos 4300–3000 m. pr. Kr. Šiuo M. Gimbutienės mokslinės veiklos etapu (1956–1973) įžvelgiame posūkį į indoeuropeistikos, indoeuropiečių archeologijos, akmens amžiaus ir, žinoma, į baltų susidarymo problematiką. Suformulavusi Europos kultūrų transformacijos, įsiveržus indoeuropiečių gentims, teoriją (vadinamųjų Kurganų kultūros žmonių), mokslininkė netrukus ją paskelbė kaip pamatinę, padedančią suprasti ir baltų kilmę. Šį kultūrinės transformacijos laikotarpį tyrėja laiko tapačiu reiškiniu Europos (taip pat ir Baltijos regiono) indoeuropeizacijos procesui. Autorė, naudodamasi archeologine, mitologine, lingvistine medžiaga, daro išvadą apie patriarchalinės ir socialinės struktūros pergalę prieš senosios Europos matrilinijinę kultūrą, o 4500–2500 m. pr. Kr. laiko dramatinių pokyčių Europoje ir baltų žemėse laikotarpiu: iš esmės keitėsi ne tik socialinė visuomenės struktūra, bet ir religija – nuo moteriškų dievybių religijos pereita prie karo dievų garbinimo. Ši transformacija iš pagrindų pakeitė valdymo struktūrą, gyvenvietes, architektūrą, dailę, simboliką. Kartu tai ir svarbi lingvistinė Europos transformacija – indoeuropietiškai kalbančių gyventojų skverbimasis į neindoeuropietiškos Europos erdves. Vakarų Europos civilizacija be gilių šios epochos studijų būtų nesuprantama, kaip nesuprantamas būtų ir baltų susidarymo procesas didžiuosiuose Šiaurės rytų Europos plotuose. Oponentai šią teoriją laikė pernelyg paremta gyventojų migracijomis, supaprastinta, bet... ir praėjus jau pusei amžiaus nuo pirmųjų hipotezių ji tebėra gyva: ji diskutuojama, nemažai jos šalininkų yra tarp archeologų, antropologų, lingvistų. Iki šiol nepasiūlyta iš esmės naujo ir visiems priimtino šios problemos sprendimo.
Adomas Butrimas
(Pagal: Butrimas, Adomas. Marija Alseikaitė-Gimbutienė – baltų archeologijos tyrėja. Lituanistica, 2012, t. 58, nr. 1 (87), p. 7)