8Objektai(-ų)

Tėvas

Atsimenu, vieną sykį su tėtuku kalbėjau apie ateitį. Aš jam įtikinėjau, kad ir aš, kaip jis, būsiu daktarė. Tėtuks, kažkodėl susimąstęs, pakraipydavo galvą. Sakė jis man: „Aš ėmiaus medicinos, nes kitaip nebuvo galima, ir dabar man medicina antroj vietoj, aš humanitaras ir norėčiau, kad tu panaši būtum. Lietuvai dar reikia tiek šviestis, tiek šviesesnių sielų. Pagaliau Lietuva – ne ligonių kraštas“. Matau, kad visa Lietuva tai nėra tik mano senoji Vilniaus poliklinika. Man gyvi tėtuko žodžiai. Visuomet aš jo klausiau – jis mano didžiausias vadovas.
Iš Marutės Alseikaitės laiško Jurgiui Gimbutui, Palanga, 1938 m. rugpjūčio 8 d.
(Pagal: Marija Gimbutienė ... iš laiškų ir prisiminimų. Vilnius, 2005, p. 82–83)

Informuojame, kad šioje svetainėje statistikos ir rinkodaros tikslais naudojami slapukai (angl. Cookies). Jei sutinkate, spauskite mygtuką SUTINKU. Sutinku