Holokaustas
Holokáustas (lot. holocaustum – sudeginta auka (gr. holos – visas + kaustos – degantis), žydų genocidas, 1939–45 Trečiojo reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse. Holokaustas – tarptautinis nusikaltimas žmonijai, rasistinio biologinio antisemitizmo, kuris buvo vienas nacionalsocialistinės ideologijos, pagrindų, išraiška. <...> Lietuvoje per nacių Vokietijos okupaciją Holokaustą 1941–44 organizavo vokiečiai, bet į šį nusikaltimą buvo įtraukta dalis vietos gyventojų ir kolaboruojančių institucijų (vadinamoji lietuvių savivalda). <...> Iki SSRS–Vokietijos karo pradžios (1941 06) Lietuvoje gyveno apie 210 000 žydų, šio karo pradžioje iš Lietuvos spėjo pasitraukti apie 8000–9000. Holokaustą Lietuvoje galima suskirstyti į 3 laikotarpius: 1) 1941 06 pabaiga–1941 11; 2) 1941 12–1943 03; 3) 1943 04–1944 07. Žydų žudynės Lietuvoje prasidėjo pirmosiomis SSRS–Vokietijos karo dienomis. Dar iki didžiųjų getų įsteigimo (1941 08) Lietuvoje buvo nužudyta tūkstančiai žydų. <...> Iš viso per nacių Vokietijos okupaciją ir SSRS–Vokietijos karą žuvo apie 195 000–200 000, karo pabaigos sulaukė tik 10 000–12 000 Lietuvos žydų. Pirmą kartą Lietuvoje per tokį trumpą laiką buvo nužudyta tiek daug žmonių. Savo istorija ir kultūra garsūs Lietuvos žydai (litvakai) buvo beveik sunaikinti. 1990 05 08 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba‑Atkuriamasis Seimas priėmė pareiškimą Dėl žydų tautos genocido Lietuvoje hitlerinės okupacijos metais.
Arūnas Bubnys
Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 7, p. 625.
Užsienyje leisti leidiniai
LMA Vrublevskių biblioteka vienintelė šalyje turi savo fonduose šį ypač vertingą 4 tomų leidinį apie holokaustą Lietuvoje. Tai yra holokausto aukų asmenvardžių sąrašų sąvadas ir išsamus informacijos apie holokaustą Lietuvoje šaltinių žinynas.
Knygoje pateikiami per naikinimo akcijas Lietuvos miestuose ir miesteliuose žuvusių žydų, Vilniaus ir Šiaulių getų kalinių ir nacių koncentracijos bei darbo stovyklose kalėjusių Lietuvos žydų sąrašai, taip pat holokaustą išgyvenusių artimųjų pateikti žuvusiųjų vardai. Sąrašuose nurodoma užrašymo vietovė bei originalų saugojimo vieta (Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Nacionalinis institutas Jad Vašem (Jeruzalė) holokausto aukoms ir didvyriams atminti ir kt.). Pirmame tome pateikiama holokausto aukų asmenvardžių rodyklė.
Tai stambios apimties tyrimų ir medžiagos rinkinys, skirtas Holokausto Lietuvoje 1941 m. istorijai. Jį sudaro įvadinio žodžio tekstas (Ralph Giordano), įvadinis leidėjų straipsnis (Vincas Bartusevičius, Joachim Tauber, Wolfram Wette), 18 tiriamųjų straipsnių, kurių autoriai yra iš Lietuvos, Vokietijos, Austrijos, JAV: Alfonsas Eidintas, Kim C. Priemel, Joachim Tauber, Valentinas Brandišauskas, Christoph Dieckmann, Wolfram Wette, Eric Heine, Michael MacQueen, Arūnas Bubnys, Christina Eckert, Alexander Neumann, Mirjam Triendl, Petra Peckl, Arno Lustiger, Michael Kohrs, Liudas Truska, Martin Dean, Markas Zingeris. Šaltinių publikacijų dalyje skelbiami Holokaustą išgyvenusių keturių Lietuvos žydų atsiminimai (Joheved Inčiūrienė, Fruma Vitkin Kučinskienė, Tobias Jafetas, Fanja Branzovska-Iocheles); publikuojami trys 1941–1942 m. dokumentai kaip svarbūs istoriniai šaltiniai, atspindintys vokiečių okupacinių struktūrų vykdytų egzekucijų žydų atžvilgiu 1941 m. mąstą. Palyginus nedidelėje Lietuvos teritorijoje buvo nužudyta apie 200 tūkst. žydų, yra išaiškinta apie 200 žydų masinio naikinimo vietų. Įvairiais aspektais šios žydų žudynės yra išnagrinėjamos, įskaitant problematikos istoriografiją, vokiečių okupacinio režimo nuostatas ir jų vykdytojus, lietuvių saugumo policijos ir policijos pagalbinių batalionų dalyvavimą holokauste, žydų gyvenimą gete, žydų pasipriešinimą, žydų gelbėjimo atvejus, žydų bendruomenės likimą po karo, lietuvių karo nusikaltėlių paieškas 1979–2001 m. Šis rinkinys vokiečių kalba turi fundamentalią reikšmę Holokausto istorijos Lietuvoje pažinimui.
Anotacija iš duomenų bazės „Lituanistika“.
Knygoje autorius pateikia istorinę medžiagą apie žydų pogromus 1941 m. vasarą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, 1939 m. rugsėjo 17 d. okupuotose Rytų Lenkijos žemėse, taip pat Šiaurės Bukovinoje ir Besarabijoje. Autorius pristato ir analizuoja 1941 m. smurtą XX a. pradžios socialinių konfliktų fone, platesniame istoriniame kontekste. Barbarosos operacijos metu jie pasiekė ypač tragiškų kruvinų padarinių mastą. Knyga papildyta išsamia fotodokumentika.
Žydų civilių genocidas, vykdytas vokiečių valdžios II pasaulinio karo metu, net po 70 metų tebekelia mokslininkams keblius klausimus. Leidinyje, remdamiesi naujausiais tyrinėjimais, žymūs ekspertai bando atsakyti į šiuos klausimus.
Lietuvoje leisti leidiniai
Tai enciklopedinis žinynas apie žydų žudynes Žemaitijoje ir tuo metu Vokietijos okupuotame Klaipėdos krašte. Apskritys ir valsčiai aprašomi kaip atskiri vienetai, nors kai kurie įvykiai apima kelis valsčius ar net kelias apskritis. Beveik kiekvieno valsčiaus pradžioje apibūdinamas miestelis ir jo gyventojai, pateikiamas gyventojų skaičius ir kiek iš jų gyveno žydų. Aprašomi žydų suėmimai, getų steigimas, žudynės, žudynių vietos ir tose vietose esantys paminklai.
Anotacija iš duomenų bazės „Lituanistika“.
Monografijoje yra analizuojamas holokaustas Lietuvoje, vykęs Antrojo pasaulinio karo metais. Šiame darbe autorius bando atrasti atsakymą, kodėl Lietuva žydų atžvilgiu elgėsi taip žvėriškai. Tačiau knygoje vis dėlto nebandoma ieškoti, kas buvo kaltas dėl žydų žudynių. Nors pastarasis klausimas yra gana dažnai iškeliamas diskusijų metu, bet kaltųjų suradimas nepadeda išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė holokausto Lietuvoje vykdymą. Pagrindinis šios monografijos tikslas – suprasti ir paaiškinti, kodėl šie neįtikėtini tragiški procesai įvyko šalyje, kurioje daugiau nei penkis šimtus metų saugiai gyveno didelė žydų bendruomenė, ir kaip šie įvykiai, net praėjus beveik septyniasdešimčiai metų, vis dar veikia Lietuvos visuomenę. Knygoje glaustai pristatoma Lietuva, jos istorinis kontekstas, analizuojama žydų Lietuvoje istorija nuo VIII a. iki pat XX a. Taip pat nagrinėjamos antisemitizmo Lietuvoje šaknys, žydų gyvenimas Lietuvoje tarp dviejų pasaulinių karų. Holokaustas Lietuvoje tiriamas ir per masinių egzekucijų, įvykių Kaune, žydų uždarymo į getus, žydų rezistencijos, galutinio jų sunaikinimo, lietuvių pagalbos žydams aspektus. Monografijoje autorius lygina Lietuvos ir Olandijos žydų situaciją. Taip pat knygoje yra analizuojama kolaboravimo problema. Monografijos pratarmės autorius – Leonidas Donskis. Jo teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais yra jaučiamas pavojingas žydų genocido nuvertinimas.
Anotacija iš duomenų bazės „Lituanistika“.
Knygoje pirmą kartą remiantis istorijos faktais, archyvų šaltiniais ir retais autentiškais dokumentais analizuojamos antisemitizmo apraiškos kasdieniame Lietuvos gyvenime, spaudoje, literatūroje, parodoma, kaip jos transformavosi dramatiškų politinių permainų metais ir prasidėjus holokaustui Lietuvoje. Knygoje spausdinama keliasdešimt retų dokumentų, autentiškai bylojančių apie antisemitizmo apraiškas. Tai pirmasis Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti pradedamos leisti knygų serijos „Totalitarinių režimų nusikaltimai Lietuvoje" leidinys.
Anotacija iš duomenų bazės „Lituanistika“.
Žydų persekiojimas ir žudynės Lietuvoje prasidėjo pirmosiomis nacių okupacijos valandomis. Birželio pabaigoje žydai jau sudarė didelę dalį ar net daugumą civilių, nužudytų per pirmąjį Vokietijos ir Sovietų Sąjungos konflikto etapą. Knygos autoriai mėgina atsakyti į klausimus, kurie pirmiausia iškyla apmąstant šitokio masto civilių žudynes: kas už tai atsakingi? Kaip tai buvo įmanoma XX amžiaus Europoje, netgi okupacijos ir socialinės dezintegracijos sąlygomis? Kiek žmonių tapo aukomis? Studijoje remiantis Lietuvos, Latvijos, Rusijos, Vokietijos bei JAV archyvų dokumentais ir kitais šaltiniais, atskleidžiamas žydų masinių žudynių organizavimo mechanizmas, analizuojamos lietuvių dalyvavimo žydų genocide aplinkybes. Autoriai išskiria keturis naikinimo proceso etapus: 1) pogromai ir pradiniai veiksmai prieš žydus vyrus ir įtariamus komunistus, vykdyti 1941 metų birželio pabaigoje ir liepos pradžioje; 2) organizuotos pavienės žudynių operacijos nuo liepos pradžios iki rugpjūčio pabaigos; 3) „galutinio sprendimo“ įgyvendinimas provincijose ir didesniuose miestuose nuo rugpjūčio vidurio iki 1941 metų lapkričio pabaigos, išlikusių miestiečių žydų suvarymas į getus; 4) periodinės arba vienkartinės atrankos ir getų naikinimas 1942–1944 metais. Per nacių ir jų kolaborantų Lietuvoje vykdytą genocidą žuvo beveik ketvirtis milijono šalies gyventojų. Knygoje spausdinamas didelis pluoštas archyvinių dokumentų ir nuotraukų. Tekstai spausdinami lietuvių ir anglų kalbomis.
Anotacija iš duomenų bazės „Lituanistika“.