Žydai LDK
Lietuvoje pirmieji judaizmo išpažinėjai (priklausė aškenaziams), manoma, apsigyveno 12 amžiuje. LDK Gedimino valdymo laikotarpiu gyveno atskiromis bendruomenėmis. LDK Vytautas Didysis 1388–89 suteikė privilegijas Trakų, Brastos, Gardino žydams. Žydai 1495 m. buvo išvyti iš Lietuvos, po 8 m. jiems leista sugrįžti. 16 a. pradžioje LDK buvo 6000 žydų, 16 a. viduryje – apie 10 000. Privilegijas vėliau patvirtino kiti Lietuvos kunigaikščiai, pagrindiniai teiginiai išrašyti Pirmajame Lietuvos Statute (1529).
Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, t. 8, p. 752.
Monografijos objektas – žydų bendruomenės, kaip LDK visuomenės dalies, istorija ir santykiai su krikščioniškąja (dažniausiai – katalikiškąja) visuomene. Tyrimu siekta atskleisti LDK visuomenės ir žydų tarpusavio santykius, juos lėmusius veiksnius, sambūvio problemas, jų sprendimo būdus. Atskira tyrimo kryptis yra kitų LDK nekrikščionių – totorių ir karaimų požiūris į žydų bendruomenę, siekiant atskleisti kaip jų vertinimuose atsispindėjo krikščioniškoje visuomenės dalyje įsišakniję stereotipai, nustatyti šios recepcijos tikslus, pobūdį, modifikacijas. Sugyvenimo visuomenėje paradigma leidžia įvairiapusiškai pažvelgti į žydų ir LDK visuomenės santykius, stebėti jų pokyčius nuo 1388 m. (pirmas šaltinis, minintis LDK įsikūrusius žydus) iki trečiojo Lenkijos-Lietuvos valstybės padalijimo. Kai kuriais atvejais chronologinius rėmus tikslino ir konkrečių reiškinių ar tendencijų pasireiškimo laikotarpiai. Tyrime kelti tikslai: 1) apibūdinti žydų bendruomenę (struktūra, skaitlingumas, sklaida), išskiriant ją kaip visuomenės dalį; 2) įvertinti žydų teisinę ir socialinę padėtį LDK, jos kaitą, nustatyti Lenkijos ir LDK žydų teisinės ir socialinės padėties skirtumus; 3) apibrėžti žydų socialinį statusą; 4) nustatyti žydų ir miestiečių konfliktų epicentrus, santykių reguliavimo būdus; 5) rekonstruoti visuomenės (krikščionių ir nekrikščionių) požiūrį į žydus ir jį formavusius veiksnius, vertinimų recepcijos kelius; 6) įvertinti žydų bendruomenės laikyseną nepakantos akivaizdoje bei poveikio visuomenei būdus. Tyrimas paremtas publikuotais ir archyviniais XV–XVIII a. šaltiniais.
Anotacija iš duomenų bazės „Lituanistika“.
Šiame Jeruzalėje išleistame tritomiame leidinyje surinktos žydų bendruomenėms Abiejų Tautų Respublikoje XVI–XVIII a. suteiktos privilegijos. Pateikiami 63 privilegijų tekstai lotynų ar lenkų kalbomis su komentarais ir santraukomis anglų kalba. Privilegijose atskleidžiama gausybė informacijos apie to meto žydų bendruomenių kasdienį gyvenimą, institucijų funkcionavimą, teisinį statusą bei santykius su centrine ir miestų valdžia Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje bei Lenkijos Karalystėje. Šiuose dokumentuose matyti vėlesnių valdovų daryti pakeitimai bei papildymai, liudijantys valstybėje vykusius politinius, socialinius, kultūrinius ir ekonominius procesus.
Knygoje surinktos svarbiausios įvairiuose periodiniuose leidiniuose spausdintos prof. St. Aleksandravičiaus mokslinės publikacijos. Jos skirtos vėlyvųjų viduramžių–XVIII a. mažųjų Lietuvos ir Baltarusijos miestų bei miestelių istorijai. Išimtinis dėmesys skiriamas žydų gyvenviečių atsiradimui šiose žemėse. Knygoje išskiriami T. Kempos spaudai parengti Liubčios miesto istoriniai šaltiniai: magdeburginio miesto teisės privilegija, ordinacijos dokumentas, pastatų sąrašas, inventorius (originalas saugomas Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje).
Abiejų Tautų Respublikoje gyvenusi žydų bendruomenė buvo didžiausia to meto pasaulyje, tačiau Europos žydų istorijai skirtuose darbuose ji sulaukia nepakankamai dėmesio. Ši knyga užpildo susidariusią spragą. Leidinyje gvildenami žydų bendruomenės santykiai su valstybe, žydų vaidmuo ekonomikoje, kabalos bei chasidizmo plėtra. Aptariami žydiškojo patyrimo elementai, davę pradžią moderniajai žydų tapatybei.
1623−1764 m. veikęs Lietuvos žydų seimas – viena pagrindinių institucijų, LDK atstovavusių šiai tautai visose gyvenimo srityse. Knygoje supažindinama su jo veikla vietinėse ir karališkojo dvaro valdžios įstaigose, teismuose, atskleidžiami įvairūs žydų bendruomenės gyvenimo procesai bei reiškiniai.
