Vilniaus Gaonas
Elijas ben Saliamonas Zalmanas (Elijahu ben Šlomo Zalman), Vilniaus Gaonas (1720-04-23 Selcai (prie Bresto) – 1797-10-09 Vilnius), žydų mokslininkas. Vienas žymiausių Talmudo aiškintojų. 1738–1745 m. gyveno Kėdainiuose. 1740–1745 m. keliavo po Europą. Nuo 1745 m. gyveno Vilniuje; čia dėstė halachą ir Kabalą. Teigė, kad, norint suprasti Bibliją, halachą ir Kabalą, būtina išmanyti matematiką, astronomiją, geografiją, zoologiją, botaniką, kalbotyrą. Buvo filosofijos priešininkas. Neigė Maimonido neoaristotelizmą, kuris, anot Elijo ben Saliamono Zalmano, griauna judaizmo pamatus ir Vokietijoje suiformavusį žydų Apšvietos sąjūdį. Taip pat kritikavo chasidizmą, nes chasidai nestudijuoja Talmudo, neigė chasidų cadikų pretenzijas būti Dievo ir žmonių tarpininkais. 1772 pirmąjį šeštadienį po žydų Velykų Didžiojoje sinagogoje Lietuvos chasidams paskelbė cheremą. Savo laiškuose Europos žydų bendruomenėms siūlė jį paskelbti visiems chasidams. Elijo ben Saliamono Zalmono nurodymu 1782 m. Didžiosios sinagogos kieme viešai sudeginta pirmoji chasidų knyga – J. J. Koheno Jokūbo Juozapo istorija. Kritikavo Talmudo scholastinį studijavimą, pritaikė pažodinio aiškinimo ir alegorijos metodus Babilonijos ir Jeruzalės Talmudams studijuoti. Svarbiausiu dalyku laikė ne teksto įsiminimą, o talmudinę logiką. Pradėjo kurti lietuvišką halachos tyrimo metodą, kuris paplito aškenazių ir daugelyje sefardų ješivų. Parašė apie 70 veikalų (50 išleista), komentarų, kurie spausdinami visuose kanoniniuose Babilonijos Talmudo leidimuose.
2019 m. į Lietuvos nacionalinį registrą Pasaulio atmintis įtraukti Elijo ben Saliamono Zalmano publikuoti darbai (saugomi Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje).
Mejeris Šubas
Iš: Visuotinė lietuvių enciklopedija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004, t. 5, p. 469–470.
Žymaus žydų genealogijos specialisto kapitalinėje studijoje surinkta gausybė medžiagos apie plačią Vilniaus Gaono giminę, sudarytas genealoginis medis nuo XVIII iki XX a. pabaigos. Knygoje minima apie 2500 asmenų. Ištyrinėta gausybė atvejų, kai tikimasi giminystės su Gaonu, nurodytos šeimos, kurių sąsajos su Gaono gimine galimos, bet nepatvirtintos. Knygą lydi išsamūs komentarai apie Gaono gyvenimą ir veiklą, jo giminės istoriją, studijos šaltinius, genealoginės medžiagos rinkimo iššūkius ir problemas, genealogijos vaidmenį žydų kultūroje. Knygos pabaigoje pateikiamos asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės.
